Visi kompleksiniai procesai reikalauja ypatingo dėmesio ir laiko, kuriam nesuvaldomai artėjant į pabaigą kyla natūralus klausimas – kam visa tai?
Galbūt atsakyti į šį klausimą padės trumpa asmeninė proceso refleksija.
Ne paslaptis, kad šiuo metu su Physical Mind Games, ruošiamės leisti antrąjį žaidimą „Turčius“ (Bougie), kurio finansavimui (ir vėl) pasitelksime platformą „Gamefound“.
Sutelktinio finansavimo kampanijos rengimas yra visiškai atskiras kūrybinis procesas, kurio aptarimui laiko šįkart neskirsiu, bet kuriuo visai neužilgo, tikiuosi, pasidžiaugsite ir jūs. Tačiau eikime prie to, kaip šis žaidimas atsirado apskritai.
Pagrindinę idėją pagimdė šiais metais vykę Augalininkystės tarnybos skandalai, kurių metu buvo sulaikomi valdžios pareigūnai, susiję su gėlių kontrabanda. Nors konkrečios, kartu su gėlėmis vežamos, prekės viešai įvardytos nebuvo, vien jau pats faktas mane paveikė itin kūrybiškai.
Gėrio (o gal grožio?) ir blogio priešprieša visuomet sukelia įdomių minčių.
Pagalvojau, kaip būtų galima išreikšti šį fenomeną, ir prisiminiau vaikystėje žaistą žaidimą „Melagis“. Jo esmė visai paprasta – sakai, kad darai viena, o kitiems palieki galimybę spręsti, meluoji tu ar ne.
Po kelių valandų sugalvojau pagrindinę žaidimo mechaniką ir pirmuosius veikėjus – policininką, nemokšą, nepo vaiką bei gražuolį.
Tačiau į žaidimą jų neperkėliau, nenorėjau apkrauti neišbandytos mechanikos.
Stalo žaidimo "testai" skirtingu intensyvumu truko kažkur šešis mėnesiu, per visą laiką įvyko penkios iteracijos; viena vasaros viduryje, kita - visai neseniai.
Tačiau pirmą kartą žaidimas buvo užskaitytas, jį išbandžius Vilniaus stalo žaidimų (laužytojų) gildijoje.
Pamačiau, kad žaidimas gali kabinti ir platesnę auditoriją, kadangi net patyrusiems vilkams jis sukėlė emocijų dėl savo aiškumo, paprastumo ir gero tempo.
Ieškomas vizualinių sprendimų prisiminiau savo kolegę dailininkę Urtę, su kuria prieš keletą metų susipažinome trumpo metro filmo „Sakalas ir Juodaplaukis“ filmavimo aikštelėje. Jau tada tamsus ir ekspresyvus Urtės stilius krito į akis, o nuoseklus atsidavimas darbui paliudijo jos profesionalumą.
Tačiau būtent grafikos autentika paskatino pakviesti ją prisidėti prie žaidimo.
Atlikęs apklausas pasirinkau gėlių kontrabandos temą praplėsti, pridėdamas kvepalų padirbinius, tokius kaip „Dance & Gabriel“, „Huge Bros“, „the Crocodile“ ir pan., nes tai žmonėms pasirodė juokinga, o be to „atpalaiduoja“ nuo kontrabandai būdingos tamsios tematikos.
Idėja susijungė į visumą – žaidime žaidėjai bando praturtėti stumdydami prabangių kvepalų padirbinius, o juos gabena prisidengdami gėlėmis. Įdomu tai, kad turguje ši tema vis dar aktuali – dar visai neseniai (neminėsiu turgaus pavadinimo) aptikau šimtus padirbtų kvepalų.
Ir nors kvepėjo jie skaniai, nepirkau – nenorėjau patirti cheminio nudegimo.
Pastaruosius kelis mėnesius komanda daug dirba prie vizualų, ieško kvapų pavadinimų, veikėjų savybių, grynina mechaniką, užsiima produkto dizainu, gamybos ir logistikos klausimais.
Ir nors nežinia, kaip galų gale pasiseks, bent jau aišku, kad išmokta labai daug.
Manau, kad sukūrėme labai gražų ir smagų žaidimą ir, atsakant į pradžioje užduotą klausimą, galbūt tam ir kuriame: juk iš pradžiu nebuvo nieko, o dabar – yra.
Iki kampanijos pradžio liko nedaug laiko ir viskas vyksta pagal planą.
Jei norite prisidėti prie žaidimo „Turčius“ – tai galite padaryti čia: Bougie
Norite žaisti stalo žaidimus, apsilankykite čia: Kaulas.lt
Parašykite komentarą