Žinau, kad esi buvęs daugybėje festivalių, konkursų, esi vedęs žaidimų vakarus, edukacijas ir panašiai. Jei bandytum palyginti mažesnius festivalius, išgryninti patirtį ir išskirti, kodėl verta nuvažiuoti į tokio dydžio festivalį kaip Essen Spiel, ką pasakytum?
Verta nuvažiuoti vien tam, kad suvoktum mastą ir dydį. Šiemet per keturias renginio dienas festivalyje apsilankė apie 220 tūkstančių žmonių. Tai sunkiai suvokiamas žmonių srautas, nuolatinis triukšmas ir šurmulys. Kas kelias valandas norisi išeiti į lauką vien tam, kad ausys pailsėtų nuo pastovaus dūzgimo.
Grįžus namo labai aiškiai supranti, kokiame ankstyvame vystymosi etape mes dar esame. Vakaruose stalo žaidimai buvo žaidžiami kartomis: prie vieno stalo sėsdavo šeimos, giminės, draugai. Essene labai aiškiai pamatai, kad už šio hobio stovi rimti verslai. Nepaisant visų pastarųjų metų iššūkių, šis archajiškas pramogų sektorius ne tik nenumirė, bet ir toliau auga, artėdamas prie maždaug 30 milijardų dydžio pasaulinės rinkos.
Oficialiuose SPIEL Essen šaltiniuose rašoma, kad šių metų parodoje buvo pristatyta daugiau nei 1700 naujų žaidimų, įskaitant ir perleidimus. Ką tau, kaip aktyviam stalo žaidimų dizaineriui, sako šie skaičiai?
Šie skaičiai jau darosi sunkiai suvokiami. Bandai mintyse sudėlioti tokį naujienų srautą ir įsivaizduoti, kiek žaidimų reikėtų sužaisti per dieną, kad iki kito Esseno būtum visus išbandęs. O juk dar lieka šimtai senesnių, neišbandytų žaidimų, net ir tų, kurie yra laimėję Spiel des Jahres apdovanojimus.
Srautas milžiniškas. Atrodytų, kad augant kiekiui turėtų kristi kokybė, bet taip nėra. Kita vertus, vis sunkiau rasti kažką iš esmės originalaus. Susidaro įspūdis, kad viskas sukasi spirale apie tas pačias mechanikas ir žanrus, tik vis iš naujo aprengtas modernesniu rūbu.
Kartais kyla jausmas, kad žaidimų yra kuriama per daug, nes didžiosios jų dalies likimas yra išnykti istorijos verpetuose, taip ir nepasiekus antro tiražo.
Tavo žaidimas Baltų metai ne kartą buvo paminėtas didžiausiame stalo žaidimų YouTube kanale The Dice Tower. Tai labai retas pasiekimas dizaineriui iš Lietuvos. Trumpai papasakok, apie ką šis žaidimas ir kaip jį priėmė festivalio lankytojai.
Tas paminėjimas susiklostė visiškai komiškai ir netikėtai. The Dice Tower rengė į Esseną atvažiuojančių naujų žaidimų apžvalgą ir filtravimo metu padarė nedidelę klaidą. Dėl to Baltų metai atsidūrė net antroje vietoje jų sąraše.
Kanalo komanda nepatingėjo peržiūrėti BoardGameGeek platformoje pateiktų vizualų, perskaityti aprašymą ir žaidimą įvardijo kaip abstract tipo. Vizualiai jis jiems priminė skandinaviškas runas. Kadangi visa The Dice Tower komanda buvo atvykusi į Esseną ir turėjo savo stendą, mes į Baltų metų dėžutę įrašėme jiems palinkėjimus, padėkojome už nemokamą reklamą ir paaiškinome, kad baltai nėra skandinavai, o mūsų baltiški simboliai nėra runos.
Jie tai priėmė su humoru ir vėliau, darydami dar vieną apžvalgą apie Essene įsigytus žaidimus, vėl paminėjo Baltų metus.
Visas keturias dienas buvau Kadabra Hobbyshop stende, apsirengęs senovės baltų tradiciniais drabužiais, ir pats mokiau lankytojus žaidimo taisyklių. Vienus patraukdavo vizualinė žaidimo pusė, kaip ir tavo ModernO atveju. Kiti ateidavo todėl, kad Essen Spiel programėlėje buvo pasižymėję žaidimą kaip tinkamą didesniam žaidėjų skaičiui.
Kaimyninių šalių atstovai, latviai, ukrainiečiai, lenkai, iš karto atpažindavo jiems artimus simbolius. Įdomiausia buvo tai, kad žaidimas skleidė tam tikrą mistiką ir simbolizmą. Prie stalo sustodavo žmonės iš viso pasaulio, net iš tokių egzotiškų šalių kaip Naujoji Zelandija ar Pietų Afrika, ir baltiškuose simboliuose įžvelgdavo kažką pažįstamo iš savo etninio folkloro.
Stalo žaidimo kūrimas ir jo pristatymas yra du skirtingi žanrai. Ar kurdamas žaidimą galvoji apie tai, kaip mokysi jį žaisti? Ar pristatydamas savo ar kitų kūrybą modifikuoji žaidimą pagal auditoriją čia ir dabar?
Kuriant žaidimą apie jo aiškinimą negalvoju niekada. Tačiau labai daug dėmesio skiriu veiksmų ir taisyklių išgryninimui, kad neliktų jokių dviprasmybių. Šiuo metu sąmoningai fokusuojasi į lengvesnius, paprastesnius žaidimus, nes nematau didelių galimybių vietinei rinkai išleisti sudėtingus projektus.
Mano tikslas yra filler ir light euro tipo žaidimai. Aiškinant taisykles visada tenka prisitaikyti prie auditorijos. Žmonėms, kurie žaidžia tik Uno, net ir paprasti žaidimai gali pasirodyti sudėtingi. Tokiu atveju taisykles tenka skaidyti į etapus arba dalį jų iš pradžių visai praleisti, o vėliau, sužaidus kelis ratus, palaipsniui įvesti papildomus elementus.
Tuo tarpu patyrusiems žaidėjams dažnai pakanka vos kelių minučių, kad pilnai perprastų taisykles.
Esi minėjęs, kad pastebi tam tikras stalo žaidimų tendencijas ir kad pasaulis nori trumpų, aiškių ir pakankamai lengvų žaidimų. Ką po šių metų patirčių galėtum apie tai pasakyti. Ko gi tie žmonės nori?
Geras klausimas, ko gi jie nori. Manau, kad dažnai patys to tiksliai nežino. Vis dėlto galima išskirti bent dvi kraštutines grupes.
Pirmoji grupė ieško labai trumpų taisyklių paaiškinimų, greito paruošimo ir žaidimo, kuris greitai nepabostų. Puikus pavyzdys būtų pernai tarp Spiel des Jahres finalininkų patekęs Flip 7.
Antroji grupė yra rimti žaidėjai, laukiantys vis sudėtingesnių, gilesnių taisyklių ir sprendimų. Čia kaip pavyzdį galima paminėti SETI: Search for Extraterrestrial Intelligence.
Visi kiti yra kažkur per vidurį. Tai žmonės, kurie tik atranda klasiką, light euro mėgėjai, party žaidimų fanai. Jie mėgaujasi pačiu žaidimo procesu kaip laisvalaikio leidimo forma, ypač tada, kai kompanijoje yra bent vienas entuziastas, mokantis žaidimo taisykles.
Parašykite komentarą