Marijau, kaip atsiradai stalo žaidimų pasaulyje?

Viskas prasidėjo dar vaikystėje, turėjau surinkęs nemažai Yu-Gi-Oh kortų. Neprisimenu tiksliai kodėl, bet panorau sukurti savo korteles. Ranka jas nupiešiau ir pajutau, kad galiu kurti.

Šeimoje atsiradus kompiuteriui, pradėjau žaisti kompiuterinius žaidimus, žavėjausi jais, ypač kai pradėjau žaisti SA-MP. Žaisdamas privačiuose serveriuose, mačiau trūkumus, kuriuos norėjosi ištaisyti, pakeisti tam tikrus elementus ir savotiškai juos pakoreguoti. Supratau, kad lengviausias būdas tai padaryti – tiesiog pačiam sukurti serverį. Taip prasidėjo mano programavimo hobis.

Jei galvojate, kuo tai susiję, tuoj viskas bus aiškiau. Aptikau žaidimų variklį, tad, turėdamas savamoksliškos programavimo patirties, pradėjau kurti skaitmeninius žaidimus. Nuo to laiko svajojau tapti žaidimų kūrėju. Ilgą laiką kūriau, tyrinėjau ir plėčiau savo žinias.

COVID laikotarpiu, niekaip kitaip nepavadinsiu, pajaučiau norą pažaisti stalo žaidimą, kuris būtų kaip D&D, bet be vedėjo, kur žaidėjai galėtų vaikščioti po atsitiktinai sugeneruotus požemius ir turėtų istoriją. Labai grubiai tariant – tai Guild of Dungeoneering, Gloomhaven ir D&D mišinys, sujungtas į vieną sistemą. Išduosiu paslaptį – jis vis dar yra prototipas, gulintis stalčiuje.Bet, pasiskelbęs internete, buvau pakviestas į labai šaunią prototipų kūrėjų ir „laužytojų“ gildiją, kurioje supratau, kaip svarbu pradėti nuo mažų dalykų, o ne šokti prie milžiniškų projektų. Tiesa, dar paauglystėje svajojau sukurti GTA lygio žaidimą, bet lengviau ir patogiau buvo kurti telefonams skirtus žaidimus – na, nes jie maži ir greiti.

Turbūt tai universalu.

Kokios tavo mėgstamiausios mechanikos ir top 3 stalo žaidimai?

Labiausiai mėgstu kooperacinius žaidimus, nes dažnai dėl savo sugebėjimų arba, kaip tik, nesugebėjimų pralaimiu. Turbūt pats metas susitaikyti su pralaimėjimais.

Mano žaidimų top 3, atsitiktine tvarka:

• Zombicide: Black Plague (šio bei Green Horde ir White Death žaidimų mechanikos ir suderinamumas yra tie patys, tad visi šios linijos žaidimai);
• Terraforming Mars;
• Dead of Winter.

Šiek tiek norėčiau paaiškinti savo pasirinkimą. Pamenate, sakiau, jog mėgstu kurti ir pridėti savo idėjas? Šie žaidimai labai lengvai leidžia kurti neoficialius papildymus – tiesa, jų jau yra nemažai sukurta. Šiek tiek ir aš prie to prisidėjau 😉

Tavo žaidimas „Flow“ yra vienas daugiausiai parduodamų stalo žaidimų Lietuvoje, o „Heated“ laimėjo 2025 m. geriausio žaidimo titulą PineCon ir, kaip suprantu, toliau sėkmingai skinasi kelią į žaidėjų širdis. Kur tavo paslaptis?

Priminsiu – „Flow“ taip pat laimėjo geriausio stalo žaidimo apdovanojimą LT Game Awards apdovanojimuose, o ten pat „Heated“ gavo publikos balso apdovanojimą. Kas mane lengvai nustebino – gerąja prasme.

Paslapties nėra. Visi gali kurti, aš – ne išimtis. Juolab abu žaidimai yra bendraautoriniai. Netgi prisipažinsiu – aptingome ir užmigome ties vienu žaidimu. Bet, Dievams leidus, šiame PineCon gims dar vienas mūsų kūrinys.

PineCon tampa nuostabia vieta pirmiems kartams. „Heated“ pirmą kartą buvo testuotas kaip prototipas didesnėje auditorijoje. Taip pat su tuo pačiu žaidimu debiutavome kitais metais. O dar po metų, atrodytų, užbaigėme ciklą pasiimdami apdovanojimą.

Esi minėjęs, kad į stalo žaidimų kūrimą žiūri daugiau kaip į verslą nei į meną. Kaip save pozicionuoji vertindamas visą leidybos procesą?

Nepamenu tokių savo žodžių, tiesą pasakius. Bet dalis tiesos tame yra. Jei tai būtų tik menas, tuomet arba visi turėtų žaidimus nemokamai, arba jie būtų rodomi tik ant pjedestalo. Deja, gyvename tokiame pasaulyje, kuriame gamyba kainuoja, laikas kainuoja – viskas kainuoja.

Lietuvoje dar turime padorią konkurenciją. Dauguma žaidimų kardinaliai skiriasi, tad galima išsiskirti unikalumu.

Aš save laikau menininku. Bet ne tokiu, kaip visi įsivaizduoja. Nors aš ir piešiu – na, tik kreivai, žinoma – labiau linkstu prie techninių specialybių. Programavimas, štai, irgi yra menas. Vieni rašo eiles ar knygas, o aš rašau užduotis kompiuteriui atlikti, dar vadinamas programiniu kodu. Pavyzdžiui, Kaulas.lt tai puikiai iliustruoja.

Norėčiau būti tas žmogus, kuris yra užnugaryje. Nors dėmesys džiugina, bet, kaip sakoma, kas per daug – tas nesveika. Tad tyliai visiems padėti, sukurti vieną bendruomenės tašką – manau, tai yra mano pozicija ir vieta čia. Aišku, neapleidžiant ir kitų darbų.

Papasakok apie naujai kuriamą žaidimą.

Tai eksperimentas. Super greitas projektas, mažo tiražo. Skirtas būtent šaltibarščių festivaliui.

Norėjau suprasti, ar įmanoma paimti temą ir sukurti žaidimą pagal ją. Na, nes iki šiol pirmiausia į galvą šaudavo mechanikos, o tik tada jos būdavo apvelkamos kažkokiu rūbu.

Super greitas ir chaotiškas, rankų skausmą sukeliantis žaidimas. Visa esmė – versti korteles ir, pamačius tinkamą progą, kuo greičiau ploti per kortų krūvelę.

Planuojame šį žaidimą parodyti PineCon ir vėliau visu pajėgumu demonstruoti Pink Soup Fest.

Kokia tolimesnė Explosive Fox Games vizija?

Vizija paprasta – kurti žaidimus ir toliau.

Pasakysiu paprastai: sunkiausia sukurti pirmą produktą. Po to viskas tampa aiškiau ir belieka eiti jau pramintu keliu. Dėl to, žinodamas tam tikrus niuansus, sugebėsiu tai padaryti vis greičiau ir kokybiškiau.

Taip sakant, vien stalo žaidimais neapsiribosiu. Kaulas.lt nėra stalo žaidimas, bet atneša ne ką mažesnį džiaugsmą.

Kas ten žino – gal kada nors grįšiu prie skaitmeninių žaidimų ir sukursiu kitą GTA? Na, bent jau skaitmenizuoti „Heated“ tikrai sugebėčiau, o gal net darbai jau pradėti. 😉

Kūryba užsiimi jau keletą metų – kokiu specifiniu momentu labiausiai džiaugiesi ir didžiuojiesi? 😊

Kiek tik prisimenu save, kažkokia forma kūryba užsiimu nuolat. Tai ne tik stalo ar skaitmeniniai žaidimai. Esu ir eiles rašęs, ir medžio dirbinių padaręs, ir ant drobės aerozoliniais dažais purškęs piešinius bei kompozicijas. Tiesa, lankiau muzikos mokyklą, tad manau, kad improvizacijos irgi yra savotiška kūryba.

Todėl labiausiai mane džiugina nustebę žmonės, rodantys savo natūralias emocijas.

Papasakosiu porą trumpų istorijų.

Kažkada paauglystėje (apie 5–6 klasę) varčiau parduotuvės prekių žurnalą ir ten pamačiau kalėdinę dekoraciją – briedį. Mane nustebino jo kaina ir garsiai pasiskundžiau, kad ji gerokai per didelė už tokį paprastą daiktą. Mama, tai išgirdusi, pasiūlė pačiam padaryti geriau.

Aš, aišku, azarto pagautas, ėmiausi darbo ir padariau. Net pats nustebau, kad sugebėjau. Bet užtat mama, kad ir koks netobulas tas briedis buvo, laikė jį ant palangės ne tik kalėdiniu laikotarpiu.

Kuo tai susiję su stalo žaidimais? Niekuo. Nors... prototipus darant juokauju, kad atidaromas darbščiųjų rankų būrelis, tad galbūt tokie menkniekiai išvystė įgūdį konstruoti komponentus stalo žaidimams.

Na, o antroji istorija – nelabai istorija. Kas gi kitas pasikels sau uodegą, jei ne šuo, nors visai neseniai girdėjau minint katiną vietoj šuns.

Labai smagu girdėti nuo stalo nueinančius, ką tik pažaidusius mano žaidimus ar prototipus žmones, sakančius: „Labai įtraukia“ arba „Noriu dar vienos partijos“. Tai man svarbiausia.

Netgi buvo priėjęs vaikas, prašantis nupirkti žaidimą vien dėl to, kad jis gražiai atrodo, nors dar nebuvo jo žaidęs.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie mane ir mus (su žmona) palaiko, paskatina, pataria ir pagelbėja. Ypač stalo žaidimų prototipų kūrėjų gildijai „Prototipas“.

Ačiū, kad esate.

Susitikite su Marijumi festivalyje Pinecon X ir išbandykite dizainerio žaidimus!